„Jogaila. Wladyslaw II Jagiello.”

Paveikslas „Jogaila. Wladyslaw II Jagiello.”

2026 metai

  Algirdo sūnus Jogaila tebėra labiausiai neteisingai nuvertintas valdovas savo tėvynėje. Didžiuoju kunigaikščiu tapo jaunas būdamas, vėliau priėmęs Lenkijos karūną, jis vistiek išsaugojo aukščiausio kunigaikščio titulą. Valdė Vytautas, bet krikštijo šalį Jogaila. Prižiūrėjo, kad Vytautas neišdalintų per daug etninių Lietuvos žemių vokiečiams, neleido atiduoti Palangos. Kartu su Vytautu veikė kare prieš ordiną, bet Žalgirio mūšiui vadovavo jis, nes buvo karalius. Delsdamas pradėti mūšį laukė kol saulė pakryps palankesnėn padėtin,  nes nemėgo skubėti ir veikti neapskaičiavęs. Laimėjus mūšį įsakė sunaikinti vyno statines. Bet pergalę dar reikėjo užtikrinti diplomatiniu keliu, ir čia Jogailos indėlis pats didžiausias, kurio mes nepastebim kažkodėl.

  Savo kilme Jogaila yra pats tikriausias vilnietis,  todėl keista,  kad neturime jo paminklo. Jo vardas reiškia "turintis daugiau jėgos už kitus". Panašiai taip ir buvo, pasakojama, kad turėjo labai harmoningą kūną, iki senatvės buvo energingas,  pakeliantis šaltį, karštį ir dulkes. Nemėgo gyventi Vavelyje, dažnai išvykdamas lankydavo Lenkiją ir Lietuvą, su malonumu medžiodavo giriose. Rengdavosi kukliais drabužiais, kasdien dėvėdavo avikailius,  dovanas dalindavo dosniai. Vengė bausti mirties bausme. Matomai turėjo savą gyvenimo filosofiją, artimą stoicizmui ir tuo jis labai panašus į Marką Aurelijų. Jei būtų mokėjęs rašyti, būtų kaip jis parašęs "Sau pačiam". Kaip ir jo proanūkis Žygimantas Augustas po 130 metų, vedė savo mylimą moterį, našlę Elzbietą Granovską, kuri, kaip ir Barbora Radvilaitė, buvo nemėgiama dvaro ir greitai mirė. Trys žmonos nesuteikė Jogailai vyriškų palikuonių, bet tai padarė ketvirtoji,  kai karalius turėjo apie 70 metų.