„Kalėdos”

Paveikslas „Kalėdos”

2005 metai

Savo mintimis apie paveikslą „Kalėdos“ dalinasi rašytoja, poetė Sara Poisson:

,,Kalėdos“ įkūnija augantį laukimą, kur trobelės – tarsi tiksinčios bombos. Tai – šilumos inkliuzai šalčio kūne, tylos apgaubti vidiniai gyvenimai... Matau uždarų švenčių pynę – jos tarytum neturi ryšio, tačiau vyksta pagal tą patį kodą, šabloną, liudydamos žmonių ir jų papročių bendrumą. Paveikslo trobelių vienišumas – tai veikiau susiskaidymo ir atskirumo iliuzija. Nors paveiksle regimos trobelės tarsi įgijo atskirų vienatvių formas, tačiau iš tiesų tebeturi sąsajas, paneigiančias atskirumą ir vienišystę... Paveikslo autoriaus, kaip menininko-kūrėjo, padėtį ar statusą patvirtina ir labai pagrįsti geometriniai nusižengimai, paliekant neužbaigtas pastatų erdvines konstrukcijas ir linijas. Tai primena sapną, kai tam tikri epizodai išsitrynę ar neryškūs. Tau panašu ir į regėjimus pro ašaras, kai kažin kas susilieja, lieka neaišku. Pro ašaras: gal ašarojant nuo šalčio ar vėjo, o gal tiesiog ūmai apėmus vienatvei, grauduliui, ištikus grožiui, nušvitus...