„Marcelijaus Martinaičio portretas”

Paveikslas „Marcelijaus Martinaičio portretas”

2014 metai

Marcelijus Martinaitis buvo mūsų kartos, gal nesuklysiu pasakęs, mėgstamiausias poetas. Kukučio balades anais laikais žinojo kiekvienas, juk jos plito ir kaip dainos, atliekamos populiarių solistų. Martinaičio poezija žadino maudulį, jaudino prabėgančio laiko, (vos ne kiekviename eilėraštyje užuomina apie mirtį), ekologijos ir išnykstančių papročių temomis... Man pačiam Martinaitį teko netiesiogiai pažinti ir jam šiek tiek padėti kaip politikui, besibolotiruojančiam į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio laikais. Gaila, bet asmeniškai pabendrauti neturėjau progos. Vis tik po gero dešimtmečio Martinaitis recenzavo mano kuklią poetinę publikaciją ,,Dienovidžio'' žurnale... Šį portretą nutapiau 2014-tais, po poeto mirties.