„Paskutinė vasaros diena”

Paveikslas „Paskutinė vasaros diena”

2001 metai

  2017 metais paskutinę vasaros dieną stovėjau ant kalvos Luokės bažnyčios šventoriuje ir tapiau šį peizažą. Tų metų vasara buvo lietinga, bet paskutinė jos diena džiugino šiluma ir saulės šviesa... Šventorius Luokėje - tai nedrumsčiamos ramybės vieta, kur joks praeivio žvilgsnis, jokie garsai ar bruzdesiai netrukdė man iš lėto mėgautis puikia perspektyva, atsiveriančia pro medžių tarpą. Tapiau neskubomis, stabtelėdamas pasigrožėti taikios dienos panoramomis. Aukšta, gelsva medinės bažnyčios siena ir vieniša mergelės Marijos skulptūra, apsupta žalios pievos, buvo vieninteliai mano pašnekovai ir stebėtojai. Apačioje tekėjo neskubus miestelio gyvenimas ir buvo gera galvoti apie tai, kokie likimai slepiasi už šių namelių stogų ir langų bei sienų, sudarančių malonų akiai geometrišką ritmą. Juk kaip tik Luokėje rutuliojosi Tado Blindos gyvenimo istorija, maitinanti ilgalaikes fantazijas... Paveikslą spėjau užbaigti iki vakaro šešėliams nugulant šventoriaus pievą ir tai buvo tas atvejis, kuomet pats darbo procesas prilygsta tobulai meditacijai drėgnų dažų pavidalu padengiančiai drobės paviršių...