„Šajenas Ryto Žvaigždė, kitaip Bukasis Peilis”

Paveikslas „Šajenas Ryto Žvaigždė, kitaip Bukasis Peilis”

220 metai

  Tai žmogus, kuris kone visą savo 71 metų amžių praleido kovose su įvairiais priešais, daugiausiai baltaveidžiais. Jis buvo šiaurės šajenų vadas, vardu Ryto Žvaigždė, tačiau plačiau žinomas lakotų jam suteikta pravarde Bukasis Peilis, mat vieno mūšio metu, ketindamas nusmeigti priešininką lakotą, nesugebėjo perdurti jo bizono odos švarko...Itin sunkūs išbandymai jį ištiko senatvėje. 1876 metų pabaigoje žiemos metu, kuomet šaltis siekė - 30 laipsnių, Montanoje pulkininkui Makenziui pavyko naktį nepastebėtam užpulti Bukojo Peilio stovyklą. Užvirė mūšis, šajenai ryžtingai priešinosi, bet buvo priversti atsitraukti be maisto, apavo ir šiltų drabužių bei antklodžių. Visą tai kartu su palapinėmis sunaikino baltieji. Indėnai neteko ir savo arklių. Basi ir šaltyje jie daug kilometrų klampojo kol pasiekė Šėlstančio Žirgo stovyklą. Ten didelės paramos iš skurstančių ir badaujančių paskutinių laisvų prerijų indėnų taip pat nebuvo galima tikėtis.. Kapituliavus, šiauriniai šajenai buvo iškeldinti į Oklahomą pas pietinius, kur siautėjo cholera, trūko maisto, gyvenimo sąlygos buvo neįprastos. Rudens metu šiauriečiai,su moterimis, 140 žmonių būrys, pabėgo. Jiems vadovavo Bukasis Peilis ir jaunesnis vadas Vienišasis Vilkas. Kelias buvo ilgas, pusantro tūkstančio mylių. Ant kulnų lipant kareiviams, šajenai kelissyk turėjo stoti mūšin su jais, bet per porą mėnesių atstumą iki Fort Robinsono įveikė. Vienišasis Vilkas su savuoju būreliu kelionę tęsė toliau, o pavargęs Bukasis Peilis tikėjosi prisiglausti pas lakotų vadą Raudonąjį Debesį. Tačiau paaiškėjo, kad po neramumų ( ne per seniausiai Fort Robinsone buvo nužudytas Šėlstantis Žirgas), Raudonasis Debesis pats laikomas vos ne arešto sąlygomis. JAV kariuomenės atstovai pareikalavo, kad šajenai grįžtų į Oklahomą. Jiems nesutikus, Bukojo Peilio būrys be maisto ir vandens buvo įkalintas forto barakuose. Po keleto dienų indėnai prasiveržė ir pabėgo, bet buvo persekiojami ir žudomi...Tik tada, kai apie įvykį per žiniasklaidą syžinojo visuomenė, šajenams vis tik buvo leista apsistoti Montanoje.

Kai galvosi, ką duoda ir ką atima gyvenimas, prisimink Bukąjį Peilį.

Jis buvo garsus savo tautelės tarpe, nes niekas nematė jo nugaros mūšyje.

Ryto Žvaigždei varda pakeitė likimas ir negaląsti ašmens, nepradūrę priešui švarko.

Vienuolika šajenų vaikų mirė sniegynuose, pakol jie basi pasiekė prieglobstį.

Nuo bado ir choleros, bei persekiotojų kulkų gindamiesi, šie žmonės sukorė pusantro tūkstančio mylių kelią.

Tačiau ir tada turėjo lįsti pro langą ir bėgti, krisdami nuo kulkų. 

Bukasis Peilis jų išvengė; dar tris metus gimtinėje nugyveno laisvas.

Pasimiręs sava mirtimi, o tai yra daug, jis palaidotas ant kalvos, žinomoj vietoj.