„Vytautas Didysis”

Paveikslas „Vytautas Didysis”

2015 metai

    Laikomas  vienu garsiausių vėlyvųjų viduramžių politikų ir karvedžių Europoje, tuo viskas ir pasakyta; belieka tik prisiminti jo neeilinio gyvenimo kai kurias peripetijas.

    Jaunystėje dalyvauja tėvo ir dėdės žygiuose, pratinasi prie karo reikalų. Nebūtinai visi valdovai buvo kartu ir karvedžiai,  o Vytautas vienas iš tokių. Tiesa, ne visuomet tik sėkmingas, jei kalbėtume apie Vorkslą. Žalgiris jau kas kita... Valdo Lietuvą beveik keturiasdešimt metų, - pusę savo amžiaus, bet kokiomis nerealiomis pastangomis pasiekė valdžią! Reikia pasakyti, kad valdžia jam tiko, turėjo kone genialias valdovo ir politiko savybes, įskaitant makiaveliškos intrigos meną. Sudėtingas likimas teko su juo konkuravusiems algirdaičiams : Andriui,  Skirgailai,  Karigailai, Vygantui, Kaributui ir Švitrigailai.  Kai kurie iš jų be laiko atgulė Vilniaus katedroje,  kur mįslingai tai atsiranda, tai pranyksta ir paties Vytauto palaikai.

   Buvo gerai išsilavinęs, mokėjo kelias kalbas, ypač gerai buvo išstudijavęs vokiečių papročius ir kultūrą. Nepasižymėjo aukštu ūgiu, bet fizinių savybių stoką kompensavo veiklumas, valia, iškalba ir teisingumo jausmas. Dukart pasikrikštijęs tapo uoliu kataliku, bažnyčių fundatoriumi ir net Livonijos vyskupų globėju. Buvo ir karaliumi neilgą laiką, bet Čekijos,  o norėjo Lietuvos...  Vedęs tris kartus, dėl paskutinės jaunos žmonos teko kreiptis leidimo tuoktis į popiežių.  Leidimas buvo duotas (Vytautas kaip ir dėdė merginai buvęs), bet ši santuoka liko be palikuonių. Žodžiu,  sėkmingiausias Lietuvos valdovas turėjo savų priežasčių krimstis, ką ir norėjau parodyti šiame imaginaciniame jo portrete.