BUVUSIOJE  MOKYKLOJE

Keturios  aukštos  liepos

Ir  tiek  pat  beržų –

Man  jie  atpažįstami.

Tik  kelio  dulkės  pamiršo

Atsirišančius  batų  raištelius,

Pertraukų  klegesį.

Karvės  uodega  švytuoja

Kitapus  griovio –

Mokyklos  nebėra,

Ją  nugriovė  kaimo  žmonės,

Nes  reikėjo  plytų  tvartams.

Ir  likosi  nedidelė  pievelė,

Kuri  tokia  maža,

Kad  nesuprantu, kaip  tilpo  joje

Visos  Galilėjaus  planetos.