Meninis gyvenimas demokratinėje valstybėje turi savitą statusą - jis nėra varžomas ar įtakojamas politikos bei ideologijos, tad menininkas turi visišką laisvę ir galimybę pats nuspręsti kuriuo keliu jam eiti, o tai reiškia, kad nelieka jokios koordinačių sistemos. 

  Tuo būdu į paviršių iškyla skandalingi kūriniai. Jeigu menininkas nesiruošia pristatymo metu nupjauti ėriukui galvos (toks sumanymas irgi buvo), jokia institucija neturi galimybės kištis į meno procesą.

   Šokiruoti naivų žiūrovą ilgą laiką buvo pagrindinis šiuolaikinių menininkų užsiėmimas, pradedant keturvėjininkais ir arsininkais Lietuvoje. Pagrindinis arkliukas- menas tai nėra grožis ; ir antras svarbus momentas- geras menas kelia klausimus, skatina diskusijas. Kad provokuoti visuomenę apsimoka įrodė "Krantinės arka" , - iš surūdijusių rusiškų dujotiekio vamzdžių sulipinta konstrukcija, atnešusi autoriui Nacionalinės premijos laureato vardą.

  Skirtingi skoniai nėra pagrindas pašalinti šį objektą iš miesto erdvės - tokį saliamonišką sprendimą deklaruoja kultūros taryba, ministerija, taip sakant,  vadovybė. O visuomenė nesutinka,  didžioji dauguma piktinasi, kad mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi beprasmiams projektams... Maža to, kad beprasmiams, dar ir įžeidžiantiems moralinius jausmus. 

   Matome kaip kultūros funkcionieriai mūru stoja už M. Saukos  "Liudytoją",  darkančią  miestelio veidą, jo gyventojų nuomone. Ar visuomenė gali ginti savo gerbūvį, ar turi tokią teisę?

   Kadangi šiuolaikinis menas pats save diskredituoja,  bet pagerbti iškilius įvykius ar žmones vistiek reikia,  tenka naudotis neįtin meniškais,  artimais socrealizmui, sprendimais. Paminklai Basanavičiui , Žemaičiui yra tos rūšies, tuo labiau 1863 sukilėliams prie pranciškonų bažnyčios. O štai Biržuose buvo atidengtas autentiškas stalinistinis paminklas Dauguviečiui, papuoštas atitinkama atributika...

   Paskutine naujiena tampa "Lietuvaitė", jungtinėmis pastangomis iškelta visuomenės akiratin. Apkūnios moters karikatūra, perteikta pabrėžtinai skurdžia plastine kalba. Panašaus žanro kaip a.a. Semiono Skripeckio darbai. Kol kultūrininkai džiūgauja, kad šiuolaikinis meno kūrinys , kaip ir dera, įžiebė aistras, motinos gėdinasi pro šalį pravesti vaikus. 

   Dabar pamąstykime,  kas yra tas "šiuolaikinis menas". Dažnai abejojama ar išvis nenutrūko sąsajos su tikruoju menu,  kuris grindžiamas meistryste ir atsakomybe. Prof. V. Rimkus yra sakęs, kas tokia sąvoka kaip šiuolaikinis menas yra fikcija,  nes šiuolaikinis gali būti ne tik avangardinis,  bet ir visoks, kuris kuriamas šiuo metu,  tame tarpe ir realistinis. Jeigu pagrindinis skiriamasis bruožas yra provokatyvumas,  kur toks menas gali nuvesti?Abejonės sako, kad į niekur. 

  Juk negali provokacija tęstis šimtmečius,  kada nors ji turi prarasti prasmę ir poveikį... Žmonės vistiek užsiims kūryba, net jei DI atims dalį erdvės,  net jei provokatyvusis menas galutinai virs meno parodija, atliekančia juokdario vaidmenį. Ir net jei pinigai taps vieninteliu kriterijumi,  apsprendžiančiu meninę vertę. 

  Ruošiamasi "ArtVilniui26". Eilinį kartą antraštėse anonsai : suburs, aptars, atskleis, plėtos, pristatys, gvildens, dalysis įžvalgomis... Kaip tai jau girdėta. 

  Bet jei mes esame laisva visuomenė, mes patekome į užburtą ratą, nes nėra išrastas kitoks meninio mąstymo modelis. Rusijoje buvo atliekami bandymai tą daryti - ir kuo tai virto? Geriausiu atveju negyva schema,  o blogiausiu- pretenzija pasauliui. Panašu,  kad kokia visuomenė,  toks ir menas, skandaliukai tęsis tol, kol nesubres visuomeniniai farmaciniai pokyčiai.