Kelionė į Vilnių 1998 metais
Autorius: Vidmantas JažauskasPaskelbta 2021-03-10
Miestas rūškanoje gruodžio nuogybėje,
rėksmingos reklamos
lyg naujo dievo bręstantis kultas.
Bet klysta tie, kas pinigą dievu pavadina.
Kokį burtą išmes vėl likimas?
Kiek daug žmonių,
kaip greit lekia mašinos.
Merginų lygūs plaukai,
baltas šuo, žalias puikus Gediminas,
šalia žirgo naujai pastatytas.
Ir ant katedros stogo šventieji atgimę.
Gyvenimas sykiu baisus ir neblogas,
nelygu kaip galvosi.
Apsukus ratą ir kai ką pamačius pavargsta kojos.
Bet nei vienos knygos man parašytos,
tik dailė atkakliai nemiršta ir miestas
nutvilko naktiniu grožiu ties Šnipiškėmis.
Štai tramvajus, žmonės jame sušyla.
Ir net vienišas girtuoklis
artistiškai ištaręs ilgą frazę, atsidūsta :
šito akmens neišsakysi niekam.
Kikena jaunimas, prasidaro durys,
akimirkai įlipančio vyro galvą lempelė nudažo žaliai.
Pasaulis dar greit nesibaigs, galvoju,
nes linguoja troleibusas naktyje,
pro langus šviesos moja,
o sustingę žvaigždės į mus žvelgia
lyg primerktos girtuoklio akys.
1998.12
KITI STRAIPSNIAI:
EŽERAS
Autorius: Vidmantas JažauskasPaskelbta 2021-12-20
Eilėraštis ne tik apie žvejybą ...
ŠIENAPJŪTĖ
Autorius: Vidmantas JažauskasPaskelbta 2021-12-20
Trumpas eilėraštis
Buvusioje mokykloje
Autorius: Vidmantas JažauskasPaskelbta 2021-12-20
Pirma mano mokykla buvo Draseikiuose. Ji nugriauta ... .BUVUSIOJE MOKYKLOJE...
Išsiskyrimų peizažas
Autorius: Vidmantas JažauskasPaskelbta 2021-12-20
Trumpas eilėraštis