Užupyje, Polocko gatvėje esanti Vilmos Jankienės vadovaujama AP galerija naujausioje parodoje eksponuoja mano, Arvydo Kašausko ir Alvydo Stausko peizažus. Parodos pavadinimas ,,Paprasti atrasti peizažai" užmena kelis klausimus. Ar mūsų dienomis paprastas peizažas dar gali būti įdomus žiūrovui? Ar išlieka lietuviškos peizažinės tapybos tęstinumas? Ką slepia žodis ,,paprastas'' ir žodis ,,atrastas" ?  Kiek menininką įtakoja žiūrovas, kuriam parodos paveikslas gali būti tiek atradimas, tiek prabangos prekė? Į šiuos ir kitus klausimus kartu su parodos kuratore Vilma ieškojome atsakymo atidaryme,  pokalbio, vykusio prieš žiūrovus metu.

    Žiūrovai savo komentaruose pastebi, kad esame skirtingai tapantys ir skirtingai peizažą suvokiantys dailininkai. Tai be abejonės yra tiesa. Bene pastoviausias iš mūsų trijulės yra Alvydas, kuris prisipažino, kad per 30 metų jo stilistika nei kiek nepakito. Ištikimybė pamiltam motyvui, bei kruopšti ir konservatyvi tapymo maniera lydi jo darbus... Monumentalistas Arvydas, kurio drąsūs, ryškiaspalviai peizažai susišaukia su abstrakčiuoju menu, yra mėgstamas plenerų dalyvis. Motyvo ieškojimas jam nėra aktualiausias dalykas, kadangi didžiulė patirtis leidžia sukurti kompoziciją, nenutolus nuo durų toliau nei penki metrai, Arvydo žodžiais tariant... Įsiminė jo frazė, kad pas jį gal koks 10 procentų tapybos skiria peizažą nuo natiurmorto. Šiuo atveju tapytojas kalba apie tai, kad jo kuriamas tapybinis laukas nesunkiai gali būti transformuotas viena ar kita kryptimi. Aišku, vadovaujantis išankstine vizija...

    Manau, kad vienas bendras bruožas mums, ką taip pat paminėjo Arvydas,- tai apšvietimo vaizdavimas. Todėl drįsčiau teigti, kad visų trijų ištakos glūdi impresionizme, skirtumas tik tas, kad nutolta nuo jo nevienodu atstumu... Jeigu kalbėti apie savo darbus, kurių šioje parodoje keturiolika, tai galbūt juos geriausiai charakterizuoja padidintas literatūriškumas, kaip pastebėjo Vilma. Galima vartoti ir žodį ,,poetiškumas'', kuris kažkiek artimas sentimentalumui... Taip įvyko, kad dieną prieš parodą, sekmadienį, turėjau užduotį sukurtį eilėraštį, kadangi internete nesuradau žadėto senesnių metų eilėraščio. Gal atsitiktinai, o gal ir ne jis tapo užrašytas dailyraščiu languotame sąsiuvinio lape – vėlgi, duoklė sentimentalumui. Net ir pats nežinau, kiek stipriai mane valdo romantizmas, bet manau, kad jį atrasti iš naujo yra ir įdomu ir reikalinga.

    Vakaro metu sakiau, kad tai vangogiškos rūšies romantizmas, kuriam būdingas jausmingumas ir aktyvus santykis su tikrove. Tapytojo ir jo vaizduojamo objekto sąveika veikia žiūrovo vaizduotę tarsi vis kitoks atsivėrimas mus supančiam pasauliui. Tad kviečiu užsukti į parodą ir pasisemti gerų įspūdžių, nes kiekvieno parodos autoriaus darbų energetika yra stipri ir pozityvi.

Nuoroda į renginį https://www.facebook.com/events/303253443737922/