Kuomet kalbama apie menininkų draugystę su stikleliu, neretai prisimenamas olandų dailininkas portretistas Fransas Halsas. Taip yra todėl, kad kažkuris iš jo biografų užrašė ypatingai daug anekdotų, bylojančių apie šį dailininko pomėgį. Jei tikėtume jais, tuomet turėtume manyti, kad Halsas buvo nuolat girtas. Kaip buvo iš tikrųjų ne taip lengva sužinoti, nes jokie kiti istoriniai šaltiniai šių duomenų nepatvirtina. Aptariant šį klausimą reikėtų remtis jo kūryba.
  O ji gausi ir giliai meistriška. Argi būtų alkoholis būtų įkvėpęs tokį įvairų, tikslų ir staigų potėpį, gyvas spalvas, visapusišką gyvenimo pažinimą? Stebint Franso Halso nutapytus veidus aplanko pojūtis, kad šiuos žmones esi jau matęs – tokie jie išraiškingi. Juos sutvėręs kūrėjas vargu ar galėjo būti nepataisomas girtuoklis; jei taip būtų buvę, kažin ar jis būtų išlaikęs kūrybinį pajėgumą iki pačios senatvės. O jei taip vis tik buvo, telieka tik stebėtis jo neišsenkančia energija... Pagal biografiją žinoma, kad jis buvo kilęs iš Flandrijos, bet dar kūdikystėje su tėvais persikėlė į protestantišką Olandiją. Gyveno Harleme, kuris nors ir nebuvo didžiausias meno centras tais tapybos klestėjimo laikais, bet turėjo savo dailininkų gildiją ir meno akademiją. Buvo dusyk vedęs, turėjo 10 vaikų. Keturi jo sūnūs ir jaunesnysis brolis irgi buvo dailininkai. Nors ir garsėjo kaip nepranokstamas portretistas, vienok patyrė skurdo dalią – šalia tapybos turėjo griebtis ir pagalbinių uždarbių. Jo dirbtuvę lankė nemažas mokinių būrys, bet dar daugiau pasekėjų Fransas Halsas sulaukė kai jo tapyba buvo iš naujo atrasta ir reikiamai įvertinta XIX a Europoje atsiradus realizmo ir impresionizmo judėjimams. Vincentas van Gogas žavėjosi Halso tapyba, ypač juodos spalvos atspalvių gausumu jo paletėje. Jo įtaką patyrė tokie dailininkai, kaip Sardžentas, Liebermanas, Korintas, Cornas.

  1666 metų rugsėjį vyko F.Halso laidotuvės už miesto lėšas, bet tik seni miestiečiai beprisiminė, kad velionis prieš keturiasdešimt metų buvo garsiausias šalies portretistas. O ta šalis – Niderlandų jauna respublika, nusikračiusi ispanų viešpatavimo,audringai vystėsi. Kiekvieno miesto rotušė, biurgerių namai ir net smuklės dabinosi paveikslais, todėl tapyba Niderlanduose suklestėjo kaip niekada ir niekur kitur. Neatsitiktinai ir Halso šeimoje be jo buvo dar penki dailininkai. Ne visi buvo tokie gabūs kaip Fransas, bet ir jis kaip žinia patyrė juodų dienų. Uždirbdavęs daug, bet pinigai neužsilaikydavo jo kišenėje. Būdavo įsiskolinęs kepėjui, mėsininkui ir kitiems krautuvininkams. Patyrė bankrotą ir, kaip aiškėja iš jo turto surašymo, gyveno tikrai skurdokai; nepalyginsi su panašiu laiku bankrutavusio Rembrandto turtu,- sąraše figūruoja trys lovos, patalynė ir spinta... Bankroto priežastimi galėjo būti labai banalios dalykai,- kad fortūna nusisuktų pakako jog gimtų nepilno proto vienas iš vaikų, kad dukra pasigautų nesantuokinį kūdikį, o brolis pabėgtų nuo kreditorių į kitą miestą. Tad vėlesniame etape Fransas Halsas nebegalėjo sau leisti tokių akibrokštų kaip atsisakymas nuo pelningo grupinio portreto ta dingstimi, kad tapyti eskizų reikėjo keliauti į Amsterdamą net...20 km. Kitas priežastis to, kad į senatvę didysis portreto meistras tenkindavosi kelių guldenų užmokesčiu už darbą buvo ta, kad išėjo iš mados jo bravūriškas platus potėpis. Pasikeitė mados, užsakovams reikėjo nuglaistytų ir idealizuotų darbų. Realistinė gruboka tapyba visiškai neteko paklausos ir tai nulėmė ne tik Halso, bet kitų gyvenimo tiesą vaizdavusių menininkų problemas, tame tarpe ir tokio originalaus dailininko, koks buvo Halso mokinys Adrianas Brouveris. Jis laikomas genialiu fizionomistu, vienu ryškiausiu žanrinės tapybos meistrų, kuris, deja, nelabai teišgalėjo išlaikyti save iš kūrybos. Tačiau tiek mokinio, tiek mokytojo darbus labai vertino to meto didieji flamandų dailininkai P.P.Rubensas ir A.van Deikas... F.Halsas pragyveno ilgą gyvenimą, bet jo darbų skaičius nėra toks didelis, viso labo apie 300. Šiandien jie yra kiekvieno jų turinčio muziejaus kolekcijos pasididžiavimas. Nepaprastas pagaulumas, tarsi momentinė fotografija. Efektinga tarsi stenogramiška tapyba, neklystanti akis ir klusnus teptukas – štai kas yra F.Halso kūrybos charakteristika.

  Iliustracijose F.Halso portretai, taip pat A.van Deiko nupieštas A.Brouverio portretas ir du pastarojo darbai buitine tema