Tapti dailininku ir būti juo nėra vienas ir tas pats. Sakoma, kad norint tapti pakanka talento ir darbo ( pageidautina,  kad darbo būtų proporcingai daugiau). Galbūt taip ir yra. Tačiau būti dailininku yra visai kas kita - šalia talento ir darbo jums prireiks dar bent šešių papildomų aplinkybių.

   Pirmiausia jums teks skirti daug laiko šiam užsiėmimui.  Praktiškai tai bus visas jūsų laisvalaikis ir šiek tiek daugiau. Susitaikykite su mintimi, kad laisvo laiko neturėsite, nuobodžiauti nebus kada. Tačiau tuo pat metu galioja taisyklė, kad meninės kūrybos šaltinis ir yra nuobodulys,  jokiu būdu ne pervargimas. Kaip jūs suderinsite šiuos prieštaravimus, vienas Dievas težino. 

   Toliau- jums prireiks geros sveikatos. Gero miego ir nepriekaištingo virškinimo. Jei kaip stimuliatorių vartosite alkoholį, ilgai neištempsite. Bet be alkoholio jūsų mintys galbūt stokos genialumo. Taigi, ir čia teks rinktis...

   Sekanti aplinkybė yra pinigai. Jums būtinai reikės lėšų pragyvenimui. Pamirškite apie bohemą ir jos įpročius,  jei nenorite užbaigti gyvenimo kaip visiškas skurdžius pirma laiko. Legendos apie dailininkus be grašio gal ir gražios,  bet jums jos niekuo nepadės.

   Žiūrime toliau...Dirbtuvė. Taip, ji būtina dailininkui, nes didele dalimi būtent dirbtuvė formuoja jūsų meną : tie visi įpročiai,  prisirišimas prie vietos yra be galo svarbūs. Ji turi būti pakankamai erdvi ir šviesi,  šildoma ir lengvai pasiekiama. Gaila,  bet gera dirbtuvė daugeliui taip ir lieka svajone.

   Su tuo susijęs toks dalykas kaip gyvenamoji aplinka. Kai kuriems dailininkams tai svarbiausia aplinkybė.,  jiems būtina rasti vietovę, kuri būtų pakankamai rami ir vaizdinga,  bet nenutolusi nuo kultūros centrų per toli. Tačiau,  jei jūs galite be to apsieiti,  teks šiuos teisėtus poreikius paaukoti... Tiesą pasakius, jei jūsų gyvenamoji vietovė nėra Paryžius ar panašiai,  jūs jau kažką prarandate. 

   Kaip nebūtų apmaudu,  bet dailininko likimą didele dalimi apsprendžia toks banalus dalykas kaip pažintys. Iš tiesų nėra nei vieno oficialiai pripažinto dailininko,  kaip ir rašytojo,  kuris už savo vietą po saule nebūtų dėkingas sėkmingai susiklosčiusioms pažintims. Tad iš anksto atmeskite iliuzijas, kad gali būti kitaip,  kad kažkas ateis ir įvertins jūsų talentą tam, kad pakviestų į ratelį po saule...Bet jūs galite rinktis atsiskyrėlio kelią, gyventi diasporoje. Tuomet nusiteikite ignoravimui, mokykitės jį pakęsti.

  Štai kiek daug visko reikia dailininkui: sveikatos,  gerų nervų, pinigų, laiko, dirbtuvės, gyvenamosios aplinkos, pažinčių.., na ir talento, bei daug daug begalinio sekinančio darbo. Jūs pasiryžęs? Atminkite,  visa tai skirta tik tam, kad jūs sukurtumėte tikrą meno kūrinį- t.y. tokį, kuris neturi piniginės vertės, nematuojamas ir nevertinamas pinigais. Nes jei būtų kitaip, aplinkiniai imtu jus laikyti ... netikru menininku.

  Ir aplamai,  teks priprasti,  kad žmonės arba juoksis iš jūsų, arba laikys jus arogantišku asmeniu,  pasikėlusiu į puikybę, arba net ims mokyti kaip reikia teisingai suprasti meną.

   Kai jūs praeisite visą šį kelią, išsilaikysite dailininko rogėse kokius keturis dešimtmečius,  jūs pradėsite matyti pasaulį tokį, koks jis yra. Ir tai bus bene vienintelis jūsų pasiekimas,  kuris turi neįkainojamą vertę. Aš jums siūlyčiau iš anksto nusiteikti skeptiškai visų kuratorių, galerininkų, menotyrininkų ir panašių veikėjų atžvilgiu. Jie nieko jums neduos,  bet atimti gali daug, nes jie iš tiesų neturi nieko bendro su menu.

Sėkmingos kelionės, kurios metu vienintelis patikimas kompasas yra jūsų svajonė!