Jažauskų istorija Biržų krašte

Autorius: Vidmantas Jažauskas
Paskelbta 2019-09-28

Pradžioje reikia aptarti labiausiai dominantį klausimą - kada ir kaip mūsų protėviai pasirodė Biržų krašte? Ieškodamas atsakymo į šį klausimą dusyk perskaičiau Biržų katalikų parapijos 1762-1789 metų mirtis registruojančią knygą. Joje pavyko aptikti tik vienintelį 1789 m kovo 23 d. įrašą apie tai, kad Biržuose mirė Christina Jazowskayczia. Kas buvo tėvai nepažymėta. Krikšto knygose pats seniausias paminėjimas yra toks : 1765m. 27 aprill (bal.) krikštytas Georgius. Tėvai- Joanis Jezowskas ir Agatha M.,Biržų miestiečiai. Galbūt ir Kristina buvo jų dukra, jei jie gyveno Biržuose toliau. Jei taip, tuomet turime duomenų, kad 18a pabaigoje ne mažiau kaip 25 metus Biržuose gyveno Joano Jažausko šeima.

1765 metai pateikia dar vieną įdomų įrašą. 1765 m gruodžio 14 d. krikštyta diena anksčiau gimusi Liucija iš Hubiškių kaimelio. Jos motina Zophia Stasiunaycia, o tėvo pavardė nenurodyta. Tačiau 1788 m spalio įraše minima Lucia Jažauskyčia, buvusi kūma krikštynose Anai Kiškytei... Taip pat iš įrašų matyti, kad jos motina turėjo du brolius, gyvenusius Hubiškiuose , kurie vėliau vadinti Ubiškiais. 1773 metais liepos mėnesį Ubiškiuose krikštytas Jokūbas, kurio tėvai Kristoforas Jažauskas ir Sofija Stasiunaičia. Taigi, išvada, kad Sofija ištekėjo už Kristoforo Jažausko, kuris atsikėlė gyventi į Ubiškius iki 1772 metų . Ar Liucija Kristoforo dukra? Galbūt. Beje Kristoforo vyriausias sūnus Urbanas turėtų būti gimęs iki 1770, bet tokio įrašo nėra. Neaišku, ar jo motina buvo Sofija, bet panašu, kad galėjo būti. Vėliau jie susilaukia Martyno, Elzbietos, Sofijos ir abu miršta 1807 m pavasarį, sulaukę atitinkamai 67 ir 64 metų. Palaidoti Braškių kapinėse, netoli Ubiškių.

Apie Kristoforą, kuris ir yra mūsų giminės seniausias žinomas atstovas, dar reikia pasakyti, kad Į Ubiškius kartu su juo atsikėlė jo brolis Kazimieras, vedęs Eleną Urbanaičią. Jie susilaukė keleto vaikų :Kotrynos, Petro, Annos (Lapėnienės), Motiejaus. Maža to, 18 a pabaigoje Ubiškiuose minimi gyvenę dar vienas Motiejus Jažauskas ir Elzbieta Jažauskaitė-Sinickienė.

Apie 1796 ūkio šeimininku matyt jau tampa Urbanas. Jis vedęs Kristiną Ciulkevičiūtę 1797 susilaukia dukters Evos (Jurmulevičienės). Vėliau gimsta Kristoforas, Anna (Šimovičienė), Juozapas. Pagimdžiusi šį vaiką 1807 m miršta Kristina, o Urbanas po poros metų veda kaimynę, 11 metų jaunesnę Elzbietą Balčiūnaitę, kuri jam pagimdo dar 10 vaikų. Tai Rozalija (Rudėnienė), Jonas, Daratėja, Mykolas, Jokūbas, Petras, Mariana, Motiejus, Kotryna ir Kristina. Jų likimas neaiškus, žinoma tik tai, kad 5 mirė kūdikystėje, Mykolas gyveno Biržuose, o kur kiti pasidėjo, nėra žinių. 1828 metais vykęs parapijiečių surašymas Ubiškiuose randa gyvenančius tik Urbaną 70 metų, jo žmoną Elžbietą 59 metų, sūnų Jokūbą 12 metų, dukras Rozaliją 17 metų ir Kristiną 6 metų...Šio surašymo duomenys, jei jie tikslūs, kelia daug minčių. Matome, kad Urbanas ir Elzbieta susilaukė daug vaikų palyginus sename amžiuje. Paskutinieji mirdavo nesulaukę metų dažniausiai... Kam to reikėjo? Galbūt atsakymas būtų toks - jeigu septyniasdešimtmečiui Urbanui iš viso pulko vaikų įpėdiniu liko vienintelis dvylikos metų Jokūbas, tai rodo nepaprastą to laikmečio žmogaus gyvenimo trapumą...1840 metų surašymas jau neberanda nei Urbano, nei Elzbietos. Likęs šeimininku Jokūbas 24 m, jo dėdė Martynas,Kristoforo sūnus, 70 metų, sesuo Rozalija Rudėnienė 29 metų ir teta Sofija Rudėnienė 52 metų. Tad daug Jazauskų anksti nukeliavo į Braškių, Migdoliškio, Skrebiškių ir Lyglaukių kapines, bet ne visi. Kai kurie iš to apie 20 asmenų būrio , 18a pabaigoje apsigyvenusio Ubiškiuose, pasuko gyventi kitur.

Viena įdomi hipotezė, į kurią anksčiau neatkreipdavau dėmesio, yra ta, kad 1769 metais vasarą vykusio Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vienas vadų buvo mums giminė Simonas Jažauskas. Juk sukilimo ir jo malšinimo data sutampa su Jažauskų atvykimo į Ubiškius data. O Simonas, kuris gimė 1741 metais, buvo vienmetis su Kristoforu ir Kazimieru., tad gal iš tos pačios šeimos? Simonas Joniškyje ar Skaistgiryje ėjo suolininko pareigas, o sukilimo metu suėminėjo ir teisė valdininkus, su dideliu būriu šturmavo Joniškio bažnyčią, kur buvo užsibarikadavę valdininkai. Už tai jam buvo paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, bet tiek ilgai kalėti jam neteko, po 12 metų buvo paleistas, tik neaišku kokios sveikatos...Ir dar tokia įdomi detalė - Simonas gimė Polocke. Į Šiaulių ekonomiją valstiečiams apsimokėjo patekti, nes čia nebuvo lažo ir činšo, mokesčius susimokėdavo pinigais. Pasunkinus sąlygas ir įvyko sukilimas.

Tad jei viskas taip ir buvo, Jažauskai matomai buvo lenkų kilmės valstiečiai, kurie ieškojo patogesnės vietos LDK teritorijoje. Pavardžių kilmės žodynas pavardę Jažauskas kildina iš lenkų Jezewski. (Jazowski taip pat išvestinė iš Jezewski). Lietuviškoje aplinkoje pavardė įvairiai rašoma : Jezovskas, Jiežauskas,Jazauskis, bet taisyklinga forma yra Jažauskas. Maža to, pasirodo pavardė Jezewski ir Jazowski yra šlėktiška, kilminga. Egzistuoja lenkų šlėktų herbų sąrašas, pagal kurį išeitų, kad Jezewskiai ir Jazowskiai susumavus turėjo 10 istorinių herbų. Kai kurie nuo 12 amžiaus. Žečpospolitos laikais šlėktos buvo valdantysis sluoksnis, nepriklausomai nuo to kiek žemės turėjo ir valdė. Turėti žemės šlėktai net neatrodė garbinga ir jis būtų įsižeidęs, jei jį kas nors būtų pavadinęs bajoru ,- t.y. žmogumi,susįjusiu su dvaru. Tačiau laikams keičiantis dalis šlėktų,ieškodami pragyvenimo šaltinio, pasuko į Lietuvą ir dabartinę Baltarusiją, kur buvo pakankamai daug laisvos žemės. Turbūt taip ir Jezewskiai atsidūrė istorinėje Lietuvoje ir tapo Jažauskais.

Apie Ubiškius, vadintus Hubiškiais, reiktų pasakyti, kad jie turi ilgą istoriją. Šioje seniai apgyvendintoje vietovėję buvęs paslaptingas Ravos dvaras, kurį įsigiję Radvilos 16 a. laikė viena svarbesnių savo valdų, didesne už tuometinius Biržus. Lenkų mokslininkė Miroslava Malčevska šį dvarą tapatina su Ubiškiais. Dėl senumo jis buvo apleistas ir pradėjo nykti, nes Radvilos netoliese įkūrė naują dvarą- dab.Parovėją. Bet iki 20 a., kuomet buvo Lietuvos respublikos nacionalizuotas, Ubiškiuose gyvavo nedidelis palivarkas, figūravęs Tiškevičių Biržų ordinacijos (majorato) sąrašuose. 17 amžiuje Radvilos šioje vietoje buvo įsteigę didelį žvėryną, kuris užfiksuotas J.Naronskio žemėlapyje. Tame pat žemėlapyje Rovėjos ir upelio santakoje matyti žemionio Hubos valda, davusi pavadinimą visai vietovei. Hubos tą valdą išlaikė apie 100 metų. Paskutinysis įrašas su šia pavarde datuojamas 1744 metais, kuomet Jakobas Huba krikštijo dukterį Kristiną. išnykus Huboms, toje pat santakoje liko nedidelis keleto ūkių kaimelis su karčiama ir ganyklomis. Kaip tik ten, kur mums 1992 metais buvo atmatuota 14 hektarų ir kur keletą metų auginome daržoves... Beje, toje vietoje didelis kultūrinis sluoksnis, rasta 17 a monetų.

Taigi, nuo 1770 jų iki 1946 jų Ubiškiuose pakaitomis gyvavo vienas ar keli Jažauskų ūkiai. Senasis namas, kuriame gimiau, buvo tikrai ne mažiau 100 metų senumo , su daugybe keistų kambarių. Dalis jo jau buvusi nuardyta, o senelis prieš prasidedant 2 pasauliniam karui, buvo jį apmūrijęs raudonomis plytomis... Melioracija viską palaidojo apie 1975 metus...Urbano įpėdinio Jokūbo sūnus Antanas valdė apie 30 ha ir buvo priskiriamas prie stiprių ūkininkų. 1901 m surašyme vadinamas šeimininku (hoziain). Tame sąraše matome jo šeimą- žmoną Ievą Markevičiūtę, sūnus Joną, Kazimierą, Stanislovą, dukrą Elzbietą (Tilindienę). Kazimieras ir yra mano senelis. Vyresnysis Jonas atsidalino ir gyveno anapus Rovėjos, ten pat buvo ir Elzbietos Tilindienės sklypas. Stanislovą leido mokytis į Biržų keturklasę, beje, kartu su vienmečiu J.Janoniu. Ta pati džiova, kuri pakirto poetą, Stanislovą nuvarė į kapus 15 metų sulaukusį. Sako, buvo labai gabus. Piešdavo ir buvo nulipdęs nemažai skulptūrėlių iš netoli sodybos buvusio molio- šlyno. Užėjus 1 pasauliniam karui, šeima pasitraukė į Rusiją, bet deja, Antanas , šeimos tėvas, mirė Charkove.

Mano senelis Kazimieras vedė iš Pasvaliečių kaimo kilusią Elzbietą Kateivaitę. Jie turėjo sūnų Alfonsą g. 1920, Konstantiną g. 1922 (mano tėvą), dukras Oną (mirusią 2 m), Matildą g. 1926-1992 (Vaiginienę), sūnų Joną g.1928. Dėdė Jonas, kaip vadindavo anapus upės įsikurusį, susilaukė Petro, Bronės, Marijonos ir Jono. Karas ir pokaris nusinešė trijų vaikų gyvybes - Petras dalyvavo partizaninėje kovoje ir žuvo ties Papiliu, Bronė žuvo karo pradžioje būdama radiste, Alfonsas mirė Štuthofe. nors dėdės Jono šeima išsiskirstė apie 1960 metus, jo sodyba išliko iki 20 a. pabaigos, kuomet jau negyvenamą ją kažkas padegė. Kazimieras su Elzbieta nugyveno darniai, nepaisant senelio ūmoko būdo ir pašlijusios sveikatos (sunkiai vaikščiojo). Abu mirė 1964 masarą, palaidoti Biržų m. kapinėse. Dėdės Jono kapo Muravankės kapuose nėra išlikusio. Jo sūnus Jonas gyveno Rygoje. Kazimiero sūnus Jonas mirė 1974 metais, palaidotas Biržų kapinėse. Konstantinas mirė 1999 m, palaidotas Skrebiškių kapuose. Matilda gyveno Kilučiuose, žuvo avarijoje. Mano tėvui Konstantinui teko dalyvauti kare raudonarmiečių pusėje, nukeliauti iki Vokietijos su frontu.

....... Grįžtant prie to klausimo, kur dėjosi kiti Jažauskai, tai galima pasidžiaugti, kad pavyko surasti kai kurių ir jų pėdsakų. Taip likimo lemta, kad toje vietovėje, kur partizanavo ir žuvo Petras 1919-1947, netoli Papilio, kitas Petras Jažauskas 19 a pradžioje tvėrė sau gyvenimą. ,,Biržiečių žodyje " 2012 m straipsnyje ,,Ką paslėpė Vijoliškio dvarą užžėlę krūmokšniai" radau paminėta, kad Petras Jažauskas valdė Vijoliškio palivarką, o jo dukra Ona su vyru Vincentu buvo to dvaro (palivarko) savininkais. Kas buvo tas Petras?

1774 m sausyje Ubiškiuose gimė berniukas Petras. Tėvas - Kazimieras Jažauskas, motina Elena Urbanaičia.. Krikšto kūmai - Petras Urbanas ir Sofija Jažauskienė. Ar jis galėjo būti tas pats Vijoliškio Petras? Galbūt, nes išnyksta jo tėvo Kazimiero šeimos pėdsakai. Jų nėra Ubiškiuose nuo 19 a pr. Bet lyg tai netinka amžiumi į žmonas Halina Užubalytė, kuri buvo gimusi Geidžiūnuose 1799 m. Tad amžiaus skirtumas 25 metai. Nėra neįmanoma,- gal jis vedė turėdamas virš 40 metų, o paskutinės dukros Teodoros susilaukė šešiasdešimtmetis. Irgi įmanoma, juk lygiai tą patį matome jo pusbrolio Urbano atveju...Kitas klausimas, kokiu pagrindu jis valdė, jeigu valdė, Vijoliškį, kuris žinome buvus I. Koscialkovskio nuosavybe, šiam įsigijus Papilio dvarą su palivarkais? Galėjo būti išsinuomavęs. Palivarkai būdavo nuolat nuomojami,pernuomojami,užstatomi,įkeičiami...Savaime aišku, kad pats Koscialkovskis jame neūkininkavo. Petras galėjo būti ekonomu. Vijoliškis šiandien slepia daug mįslių. Įsimintini kiklopiško dydžio jo ūkinių pastatų akmeniniai griuvėsiai, baigiantys apaugti mišku. Medinė sodyba nugriauta prieš du dešimtmečius.

Kraštotyrininkai rašo, kad Vijoliškį iš Ildefonso Koscialkovskio 1867 metais nupirko Onos Jažauskaitės vyras Vincentas Viksva, bet neaišku kaip Koscialkovskis pardavė, jei už dalyvavimą 1863 m sukilime jo dvarai buvo konfiskuoti? Matyt galėjo...Nuo tada Vijoliškis žinomas kaip Viksvų, vėliau Švėgždų dvaras. Jis randasi smėlėtoje vietovėje netoli Kupreliškio. Ona ir Vincentas palaidoti Kupreliškio bažnyčios, kurios pagrindiniai fundatoriai jie buvo, šventoriuje. Beje, Kupreliškyje baigė gyvenimą ir jų sūnus kunigas Juozas Antanas , kuris savo laiku,būdamas Palangos klebonu, pasižymėjo kaip ypač sėkmingas knygnešys. Mokęsis Rygoje ir Mintaujoje, mokėjęs vokiškai, rusiškai, lenkiškai, buvęs labai apsiskaitęs. Gyvenęs asketiškai, tačiau turėjęs silpnybę - mėgęs išgerti. Palaidotas Pumpėnuose. Manoma, kad jis yra tėvas Vijoliškyje gimusio ir augusio Vlado Rekašiaus, poeto,vertėjo ir raudonojo komisaro, buvusio bolševikų įgaliotu vietininku Kupiškyje, už ką sovietmečiu Kupiškio vidurinė mokykla buvo pavadinta Vlado Rekašiaus vardu.

Grįžtant prie Petro, - jis susilaukė septynių vaikų, iš kurių be Onos dar dviejų vaikų gyvenimai susįję su dvarais. Jauniausioji Teodora , ištekėjusi už nuo Spalviškių kilusio Stanislovo Burdzeno kurį laiką gyveno Vijoliškyje, o paskui persikėlė į labai gražioje vietoje buvusį Marisanovos (Marsinavos) palivarką šalia Kupreliškio , o taip pat prie dabar vadinamo Mirgų ežero. Ir, kas gana netikėta, bet taip rašoma Kupiškėnų enciklopedijos 2 tome, 1889 metais Teodora Jažauskaitė- Burdzen yra Martišiūnų dvaro (palivarko) savininkė ir valdo 383 dešimtines žemės. Tai, beje, daugiau nei Vijoliškis. Tačiau 1893 metais ji miršta . Mirties vieta nurodomas Vijoliškio dvaras, palaidota Kupreliškyje. Išties mįslinga...Martišiūnai randasi šalia Vabalninko., jie įėjo į Salamiesčio grafystės ir Biržų kunigaikštystės sudėtį. Dabar toje vietoje apstu sovietmečio fermų griuvėsių, bet sodybos pastatas išlikęs ir puikiai renovuotas.

Toje pat Kupiškėnų enciklopedijoje yra V.Jankausko parengtas gana išsamus straipsnis apie Juodinių dvarą, buvusį prie Alizavos. Pasak jo , šį dvarą iš to paties Koscialkovskio 1878 metais nupirko valstietis, kitur vadinamas Biržų miestiečiu, Mykolas Ježauskas , Petro sūnus. ( Tai Mykolas Klemensas Vincentas Jažauskas 1831-1909, Onos ir Teodoros brolis, Juozo Viksvos dėdė ir krikštatėvis). Jis valdė virš 200 dešimtinių žemės. Straipsnyje rašoma, kad ūkininkauti jam nelabai sekėsi. Dideles pastangas ūkiui pakelti dėjo jo sūnus Alfonsas Juozapas, tačiau karas nutraukė pradėtus darbus, Jažauskai pasitraukė į Rusiją, dvaro rūmai sudegė. Alfonsas, kaip ir prosenelis Antanas, mirė Rusijoje. Grįžo su dviem sūnumis žmona Jadvyga, kuri, beje buvo Alfonso vyresnės sesers dukra. Matome buvus incesto atvejį; žinant Alfonso nusiteikimą išsaugoti dvarą, galbūt tai įvyko pragmatiškais sumetimais? Jų vaikų vardai : Algirdas ir Vytautas rodo jau nebe lenkišką, bet lietuvišką patriotizmą...Jadvygos gyvenimas matomai buvo nelengvas. Gyveno kumetyne, 1931 įrengė malūną ir lentpjūvę,kurie neilgai veikę, sudegė. 1934 metais vyko dvaro parceliacija. Buvo pradėję resti naują gyvenamąjį pastatą, bet užėjus rusams, 1941.06.14 su sūnumi Vytautu buvo ištremti į Sibirą, kur mirė. Vienintelis prisiminimo ženklas - Alizavos šventoriuje juodo akmens paminkle įmontuoti jų vardai.

Galbūt kyla klausimas, kodėl apie šiuos gimines nežinota anksčiau? Na, išsiskyrimas įvyko dar prieš Napoleono karą, tikrai pakankamai senas laikas...

Iliustracijose : Viršuje - laidotuvės kaime 1967 metais

.1. Elzbieta Kateivaitė- Jažauskienė 1890 - 1964 ( mano bobutė) .

2. Kelelis į Ubiškius. 2018.

3. Niauros sodyba (paskutinė Ubiškiuose). 2018

4. Ten pat. Foto.

5. Ten pat (foto)

6. Kazimieras Jažauskas 1889 - 1964 (senelis)

7. Konstantinas Jažauskas 1922 - 1999 (tėvas)

8. Martišiūnų sodyba. 2019.

9. Taip pat. Foto.

10. Paminklinė lenta Viksvoms Kupreliškyje.