1885 metais Vincentas van Gogas laiške broliui rašė,kad visas sienas savo dirbtuvėje nusikabinėjo japoniškomis graviūromis. Hagos uoste jis nebrangiai įsigijo didelį rinkinį Hirošigės, Utamaro,Hokusajaus ir kitų japonų dailininkų darbų. Iki pat savo kūrybinio kelio pabaigos jis japonizavo, kitaip sakant,vertė europietišką tapybą į japonišką, arba atvirkščiai- japonišką matymą pritaikė europietiškiems motyvams. Be to jis darė graviūrų kopijas aliejumi ir naudojo jas portretų fonuose. Japoniškos graviūros jam padėjo perprasti impresionistinį komponavimo būdą- ir neatsitiktinai, nes patys impresionistai geru dešimtmečiu anksčiau daug ką perėmė iš japonų meistrų. Kaip tai atsitiko?
   Net 250 metų tęsėsi Japonijos saviizoliacija,vadinamasis Edo periodas,kuomet šalies valdovai draudė bet kokią prekybą ir ryšius su užsienio valstybėmis. Amerikiečiai ne sykį bandė tartis su savo Ramiojo vandenyno kaimynais,tačiau nesėkmingai, kol galiausiai buvo suformuota karinė-diplomatinė ekspedicija, vadovaujama komadoro Metju Perio (Matthew C.Perry 1794-1858).
Flotilę sudarė 10 gerai ginkluotų fregatų,kurios į Japoniją plaukė per Atlanto ir Indijos vandenynus gana ilgą laiką,tačiau japonai net ir sužinoję apie artėjantį grėsmingą laivyną,nesuskubo pasiruošti gynybai, galbūt todėl,kad siogūnas Tokugava sirgo,o be jo įsakymo nebuvo nieko daroma.Pademonstravęs karinį pranašumą,Peris privertė japonus tartis.Sutarties pasirašymas užsitęsė,bet vis dėlto,nebegalėdamas atidėlioti ir priešintis spaudimui,siogūną pavadavęs ministras Abė Masahiro sutiko su amerikiečių sąlygomis.
    Komadoras Peris yra šlovinamas kaip žmogus,atvėręs Vakarams prekybą su Japoniją,bet ne visuomet įvertinama,kokią didžiulę įtaką jo žygis padarė Europos menui. Mat kartu su japoniškomis prekėmis į Europos uostus plūstelėjo ukiyo-e stiliaus graviūrų atspaudai, sukėlę milžinišką susidomėjimą jaunos kartos menininkų tarpe.Europiečiai susidūrė su kitokio mąstymo ir matymo kūriniais,kurie atstovavo gal net senesnę meninę tradiciją. Edmundas de Valis rašė: ,,Patys japonų paveikslų sandaros principai kalbėjo apie tai,kad galima mus supančioje aplinkoje įžvelgti kitokią prasmę.Nereikšmingas tikrovės fragmentas-nešikas,besikasantis galvą,moteris su verkiančiu kūdikiu,šuo,bėgantis kairėn-viskas staiga tampa ne mažiau svarbu nei didžiulis kalnas,stūksantis horizonte.Kasdieninis gyvenimas čia teka vieną kartą ir be repeticijų. Impresionistai išmoko suskaidyti gyvenimą į gabalėlius ir rodyti juos greitų žvilgtelėjimų principu.'' E.Mane, E.Dega,K.Mone patys pirmieji pritaikė japonišką komponavimo sistemą,leidžiančią pasiekti didesnį betarpiškumo įspūdį.  Vėliau japoniškas graviūras tyrinėjo,kopijavo ir pritaikė savoje stilistikoje V. van Gogas, A.de Tulūz-Lotrekas, P.Gogenas ir kiti postimpresionistai.. Tuo tarpu P.Sezanas,kuris pašiepdavo tuos ,, kinietiškus paveikslėlius'',kaip jis sakydavo,vis tik įvertino japonų menininkų atradimus ir dalinai pritaikė juos savuose peizažuose. Tai matyti palyginus jo tapytą slėnį prieš šv,Viktorijos kalną netoli Ekso su Utagavos Hirošigės darbais...Beje,įdomu tai,kad paskutiniojo didžiojo ukiyo-e meistro Hirošigės gyvenimo datos beveik tiksliai sutampa su Metju Perio datomis. Galima tik spėlioti,ar šie du vyrai,padarę tokį didelį poveikį Europos menui patys to nežinodami,buvo susitikę Perio vizitų į Japoniją metu?
      Praėjus vos porai dešimtmečių patys japonai savo ruožtu ėmė atrasti impresionizmą ir labai jį pamėgo.Pirmoji tai atliko premjer ministro anūkė Takeko Kuroki,aplankiusi K.Mone Živerni kaime,kur tapytojas turėjo sodą su japonišku tilteliu. 10 metų Paryžiuje praleidęs Kuroda Seiki pats tapo impresionistu ir išpopuliarino tokios rūšies tapybą Japonijoje...Tradicinė ukiyo-e spalvota graviūra Japonijoje jau išgyveno saulėlydį. Pasiekusi nepaprastą populiarumą Hokusajaus laikais, vėlesniais ji virto daugiau etnografijos dalyku. Japonų jaunimas ėmė atvykti į Europą mokytis ir siekti karjeros, tame tarpe ir meninės. Turbūt ryškiausias pavyzdys būtų Paryžiuje gyvenęs, Monmartro įžymybė T.Fujita... Aišku, japonų kultūros, ypač zen budizmo įtaka tebelieka vienu iš svarbiausių europietišką meną maitinančiu šaltiniu, jau nebūtinai impresionistinį ar postimpresionistinį. 

 Iliustracijose:

 JAV komadoras Metju Peris.,nuotrauka 1855-56
 Japoniška Metju Perio portretinė graviūra. 1854
 P.Sezanas. Šv.Viktorijos kalnas
 Utagava Hirošigė 1797-1858. Peizažas su tiltu.,Lietus ant tilto, K.Mone paveikslas, van Gogo graviūros kopija