Trys užgęsę žvaigždės : britas, vokietė ir maišyto kraujo rusė; trys ryškūs pavyzdžiai neišsipildžiusių svajonių. Pagal savo talento jėgą jie galėtų figūruoti pirmuose meno istorijos puslapiuose, bet šiuo metu yra žinomi tik specialistams ir besidomintiems tuo laikotarpiu. Nežinomų, į užmarštį nugrimzdusių dailininkų yra labai daug, bet tokių talentingų tarp jų rastume mažai. Bet kartais būtent tokie žmonės, kurie kūrė meną, tačiau neparagavo tos kūrybos vaisių, geriausiai atspindi epochą...

         Peter Coker  1926-2004
      Kalbant apie reto talento britų tapytoją Peterį Kokerį iškyla du klausimai: kokiu būdu sėkmė nusigręžia nuo išties puikaus menininko, bei kiek stipriai meno procesus įtakoja politika? Šiandien P.Kokerį geriausiu atveju žino tik britų dailės istorijos specialistai,priskiriantys jį 1950-1960 metais buvusiai įtakingai taip vadinamai ,,Virtuvės kriauklės mokyklai''. Šios mokyklos atstovų paveiksluose regime itin proziškus nenukraustytų stalų,kriauklių ir vonių motyvus,išpopuliarintus ekstravagantiško humoro nestokojusio londoniečio Džono Bratbio (John Bratby, 1928-1992).Šį judėjimą galimą vertinti kaip anglišką atsvarą amerikietiškam abstrakcionizmui,paremta ne tiek idėjomis,kiek forma. Tačiau iš Esekso kilusio Kokerio kūriniai stovi kiek nuošaliau nuo Virtuvinės kriauklės dvasios. Jie pasižymi rimtu įsigilinimu į vaizduojamą objektą,puikia tapysena,kurioje galima įžvelgti ne anglišką,bet veikiau prancūzišką tradiciją.Įdomi jo darbų serija nutapyta kaimyno mėsininko parduotuvėje.
     Peteris Kokeris į meną atėjo nuosekliu lavinimosi keliu.Lankė šv.Martyno meno mokyklos vakarines klases,įstojo į Karališkąją menų kolegiją,kur pasižymėjo kaip gabus,darbštus ir daug žadantis studentas.,,Seno vyro portretas" už kurį buvo pelnyta stipendija,rodo pačius geriausius dailininko bruožus.1954-siais jaunas menininkas jau buvo pasirengęs autorinei parodai prestižinėje Teito (Tate) galerijoje.Tačiau atsitiko taip,kad parodos metu toje pat galerijoje vyko iš Niujorko moderniojo meno muziejaus atvežta Amerikos abstraktaus ekspresionizmo grandų paroda. Toks sutapimas nulėmė,kad į Kokerio parodą užsuko labai nedaug žiūrovų,o laikraščiai nieko apie ją neparašė, išskyrus vieną marksistinių pažiūrų leidinį. Reikia paminėti,kad tada vyko šaltasis karas,kurio metu CŽV naudojo specialią programą,pagal kurią amerikietiškasis dailės avangardas buvo pristatomas kaip vakarietiško laisvojo pasaulio afiša ir išraiška.Socializmo stovykla jam priešpriešino Kremliaus reglamentuojamą socialistinį realizmą. Kiekvienas realistiniu metodu dirbęs dailininkas rizikavo įgyti nepageidaujamą kairuolio šlovę,kaip atsitiko ir P.Kokeriui.Maža to,be šios nesėkmės dailininką užklupo ir kita-insultas,po kurio galimybė dirbti buvo labai suvaržyta,kelioliką metų jis beveik neprisilietė prie teptukų, o paskutiniais gyvenimo metais pamėginęs sugrįžti nebepasiekė jaunystės išraiškos stiprumo.

            Paula Modersohn-Becker  1976-1907

 Paulos vaikystė prabėgo Dresdeno priemiestyje.Ji buvo trečias vaikas liberalioje biurgeriškoje šeimoje,turinčioje kilmingo kraujo,bet nelabai turtingoje ir gana kosmopolitiškoje.Apie tuos vaikystės metus mažai žinoma,bet manoma,kad mergaitės pasaulėjautai turėjo didelės įtakos vienas nelaimingas įvykis.Paulą su dvynėmis sesutėmis žaidusią smėlio karjere,užpylė smėlis.Ji ir viena sesutė buvo išgelbėtos,bet trečioji užduso po smėliu...Dailininkės biografai mano,kad ši nelaimė sustiprino Paulos fatalizmą ir skatino ją beatodairiškumui mene ir gyvenime.
  Vėliau Paulos šeima įsikūrė Bremene.Meninio išsilavinimo ji siekė privačiose studijose,neapsiribodama vietinėmis,bet trumpam laikui išvykdama į sostines-Berlyną,Londoną,Paryžių.Vokietijoje tuo metu buvo populiarios dailininkų kolonijos-kuomet būrelis bendraminčių apsigyvena vaizdingoje vietovėje ir ten dirba ilgą laiką,jungiami idealizuoto patriarchalinio kaimo vizijos.Viena jų gyvavo Vorpsvedėje,netoli Bremeno.Paula išsiprašė tėvų,kad jie leistų ir jai čia apsistoti ir tai buvo jos kūrybos pradžia.Bet pristačiusi savo peizažus publikai,ji greit sulaukė kritikos.Polinkis supaprastinti formas tuo metu Vokietijoje dar buvo per drąsi naujovė,tad Paulai bendraminčių teko ieškoti Paryžiuje,kur ją ypač veikė Sezano ir Gogeno dailė.
  Dailininkės asmeninis gyvenimas klostėsi komplikuotai.1900 m ji ištekėjo už našliu tapusio Vorpsvedės tapytojo O.Modersono,kurio paveikslais žavėjosi,ir kuris regis palaikė jos pačios meninius ieškojimus.Bet ją vis labiau traukė Paryžius,kai tuo tarpu jos vyrui užtekdavo kaimo nuošalumos.Po kelerių metų Paula nusprendė vyrą palikti ir persikelti Paryžiun.Vis dėlto tai padaryti nebuvo taip paprasta dėl daugelio priežasčių.1906m Paula prašė vyro skyrybų ir pinigų gyvenimo pradžiai.Modersonas vis dar tikėjosi žmoną susigrąžinti,tad ir pats nuvyko gyventi į Paryžių.1907m pavasarį Paula pasijuto nėščia,kas ją pradžiugino, ir grįžo su vyru į Vokietiją.Lapkričio 2 d pagimdė dukterį,po sunkaus gimdymo jai buvo paskirtas lovos ręžimas.Pasikėlus iš patalo prasidėjo embolija ir dailininkė mirė,prieš mirtį pasakius ,,kaip gaila''...

                    Vera Rockline  1896-1938
          Vera Šlezinger gimė Maskvoje, žydo ir prancūzės šeimoje. Mokėsi pas I.Maškovą, kuris ją vadino talentingiausia savo mokine. Vėliau Kijeve mokėsi pas kubizmo idėjomis susižavėjusią dailininkę Aleksandrą Ekster, kuri įskiepijo savo studentei darbštumo ir nepriklausomybės dvasią. Karų ir revoliucijų epochoje jaunos dailininkės kelias buvo vingiuotas. Kurį laiką pagyvenusi Tbilisyje, ji su vyru išvyko Prancūzijon ir apsistojo pas motinos gimines.Netrukus Vera pasirodo Monmartre, dalyvauja Rudens salono ir Nepriklausomų dailininkų parodose, pasirašinėja vyro pavarde Rochlina. Bet ryški asmenybė neišsiteko vien tik žmonos vaidmenyje; sulaukusi sėkmės,Vera stengiasi įgyvendinti savo svajonę-atsidėti meninei kūrybai. Jos darbus pastebėjo ir palankiai vertino meno kritikai,kurie vadino ją didžiųjų venecijiečių seserimi,o meno žurnalas L'Art et les Artistes Rochlinos manierą pavadino Kurbe ir Renuaro balansu.Tuo metu perėjusi per impresionizmo ir kubizmo etapus dailininkė tik jai būdingu stiliumi tapė moterų portretus ir aktus. Intymūs, nušviesti švelnios šviesos, kiek primerktomis akimis,šie veidai atrodo paslaptingi ir patrauklūs,pateikiantys mįslę apie juos užfiksavusią kūrėją.Neišliko nei vieno jos pačios teksto apie savo kūrybą; dėl neaiškių priežasčių Vera baigė gyvenimą savižudybe.Ryškus jos talentas,trumpai žybtelėjęs meno sostinės padangėje, greitai buvo primirštas.
      Turbūt tarpe daugybės nepelnytai pamirštų XX a dailininkų, Verą Rochliną galima pavadinti viena iš  nepelnyčiausiai pamirštų,nes pamačius jos darbus nekyla nei mažiausios abejonės dėl jos talento dydžio. Pati subtiliausia kokia tik gali būti tapyba-taip apibūdinčiau šios dailininkės darbus.

Iliustracijos :

Vera Rockline. Miegančioji.

Peter Coker.  Akmeninė tvora.

Paula Modersohn - Becker. Senutė ir žąsis.