Polis Sezanas, kurio kelias į didįjį pripažinimą buvo itin erškėčiuotas, kartais pasirašydavo laiškus fraze: ,,tapytojas iš palinkimo“, tuo tarsi pabrėždamas savo talento prigimtiškumą, bet kartu lyg ir pasiteisindamas ar apgailestaudamas, kad, štai – tokios didžiulės pastangos, o rezultatai menki. Bent jau tokie jie atrodė didžiumai žmonių, su kuriais dailininkui teko susitikti. Prireikė kone viso gyvenimo tam, kad Sezanas įrodytų savo tiesas mene; kaip jis sakė – ,,turiu jausmelį, bet nemoku jo išreikšti, tai tas pats jei turėčiau monetą ir negalėčiau jos išleisti“. Vis dėlto jam pavyko surasti tinkamiausią savų jausmų išraišką; maža to, savo požiūrį dailininkas labai vaizdingai išdėstė verbaline kalba. Štai keletas jo pasisakymų, kurie yra lyg šios srities perliukai:

,,Štai praeina pasaulio minutė. Reikia ją nutapyti, kokia ji tikrybėje, visa kita užmiršus!“

,,Aš noriu ištirpti gamtoje ir vėl užaugti kartu su ja, kaip ji.“

,,Viskas, ką mes matom suirsta ir praeina. Gamta visados tokia pat, bet niekas iš to, ką mes matome neišlieka nepasikeitęs. Menas turėtų perteikti gamtos pastovumą per jos elementus ir jos kintančią regimybę. Jis turi pavaizduoti ją amžiną.“

,,Aš dirbu iškart visame drobės paviršiuje. Aš sujungiu vienu tikėjimu viską, kas gamtoje yra išskirstyta, tarsi sujungiu jos klaidžiojančias rankas. Imu jos tonus ir spalvas iš dešinės, iš kairės, iš visur. Jie sudaro linijas, tampa daiktais, uolomis, medžiais man net nežinant kokiu būdu tai atsitinka. Jie tampa išgaubti, įgauna reikšmę. Jei šios apimtys ir reikšmės mano drobėje atitinka tas dėmes ir planus, kurie yra priešais mano akis – reiškia viskas gerai, mano drobė pastatyta tvirtai ten kur reikia. Ji teisinga, ji pripildyta įtampos. Bet jei aš nors kiek išsiblaškyčiau, jei susilpninčiau dėmesį, ar pradėčiau interpretuoti savaip, jei susižavėčiau šiandien kokia teorija, kuri priešinga vakarykštei teorijai, jei tapydamas aš imčiau samprotauti ir kištis, tada viskas nueitų niekais.“

Savuose pasisakymuose, laiškuose, Sezanas vartoja stilizuotą romantinę kalbą kurioje jam vis išsprūsta vaizdingi ir lengvai pasakiški teiginiai. Tarkim, jis sako, kad daiktai persipina erdvėje panašiai kaip mūsų mintys ir žvilgsniai, kurie palieka pėdsakus ore... Matomai jį žavėjo poetiškas tikrovės stilizavimas; jis žvelgė į daiktus ir objektyviu analitiko žvilgsniu, ir romantišku įsimylėjėlio žvilgsniu. Tai, kad jis dažniau atrodė sutrikęs, pasimetęs, nei ramus ir užtikrintas, taip pat yra ženklas jausmingos natūros. Vis dėlto savame mene Sezanas buvo itin tvirtas, nuoseklus ir tartum nei akimirkai nepametantis tikslo. Galimas daiktas, kad kai kurias jo keistenybes amžininkai pernelyg sureikšmino ir išpūtė; manoma, kad tikėdamasis pelningiau parduoti jo drobes, gandus apie Sezano keistumą kurstė ir meno pirklys A.Volaras.

Šiuolaikiniai biografai nebepatvirtina ir nesėkmingos santuokos teorijos. Pasirodo, kad jo žmonai Ortansai, buvusiai pozuotojai, pakako nuovokos atstovauti vyrui juridiniuose klausimuose, derėtis dėl autorystės teisių,– žodžiu, būti aktyvia dailininko rėmėja. Bet tiesa ir tai, kad sutuoktiniai dažniau leisdavo laiką atskirai nei kartu, ypač vėlesniame laikotarpyje. Tuo metu Sezanas buvo sesers įtakoje tapęs religingu, kas jo jaunystės laikais būtų buvę nesuvokiama jo draugams, tarp kurių, be abejo pats ryškiausias buvo Emilis Zola.

Nors mes žinome Sezaną kaip peizažistą ir nepakartojamą natiurmorto meistrą, vienok jis savitai tapė moterų ir vyrų aktus – mauduolių tema – ir kiek keistai, bet įdomiai suprato portreto žanrą. Tai, ką Sezanas mato žmoguje yra kažkas abstrahuoto ir tuo pat metu itin materialaus. Jokių teptuko fokusų, tik gryna forma, rūstus uolos pastovumas, tarsi jo veikėjai nežinotų, kad egzistuoja laikas ir patys egzistuotų kitokiame nei žemiškasis laike. Sezano nutapyta viso apie 160 portretų – tai ne taip jau daug, bet kartais vienas portretas buvo tapomas tris mėnesius kasdien, kaip atsitiko su meno kritiko, palankiai atsiliepusio apie Sezano parodą, G.Zefrua portretu. Vis tik perfekcionistas dailininkas liko nepatenkintas darbo eiga ir nepabaigė tapyti portreto iki galo.