Vėlyvojo Rembrandto atradimai

Autorius: Vidmantas Jažauskas
Paskelbta 2019-01-13

  Vėlyvieji Rembrandto darbai yra nepaprastai vertinami už jų nepakartojamą dramatiškumą, gilų psichologizmą ir novatorišką tapymo techniką. Deja jų nėra daug. Tai galima paaiškinti sunkia didžiojo meistro materialine padėtimi. Po 1658 metais patirto bankroto jis su šeima buvo priverstas gyventi skurdžiuose būstuose, pasilpo regėjimas ir sveikata. Nebeliko ir buvusių rėmėjų bei užsakovų, tad daugumą šio laikotarpio darbų menininkas nutapė siekdamas realizuoti savas mintis, Vėlyvojo laikotarpio Rembrandto temos labai dažnai inspiruotos antikinės istorijos ir mitologijos.  Vašingtono Nacionalinėje meno galerijoje ir Mineapolio muziejuje saugomi du Rembrandto šedevrai, vaizduojantys kilmingos romėnės Lukrecijos mirtį.  Kuo dailininką patraukė ši istorija? 
   Žinome, kad dorybinga konsulo Koliatino žmona Lukrecija buvo įžūliai išprievartauta savo namuose tuo metu valdžiusio karaliaus Tarkvinijaus Išdidžiojo sūnaus Seksto. Priėmusi vyro priesaiką atkeršyti, Lukrecija nusižudė durklu.  Šis įvykis sukėlė masių sukilimą, privedusį prie karalių valdžios Romoje panaikinimo ir respublikinės santvarkos pradžios. Šie Tito Livijaus aprašyti įvykiai buvo gerai žinomi Europoje, o Lukrecijos atvaizdą ne kartą bandė sukurti įžymūs dailininkai. Rembrandto Lukrecija perteikia jaunos moters išgyvenimus atsisveikinant su pasauliu; visas dėmesys čia sutelktas į emocinę būseną.
   Įtemptas diskusijas meno pasaulyje kelia akivaizdus garsiosios romėnės panašumas į Henrikję Stofels, kuri vadinama Rembranto antraja žmona, jo meile ir gelbėtoja. Henrikjė dailininko namuose pasirodė kaip kepėja po pirmos žmonos Saskijos mirties. Tuo metu Rembrantas turėjo bėdos su psichiškai nestabilia sūnaus aukle Gertje Dirks, ir tik po keleto metų palinko prie Henrikjės. Vesti jos jis negalėjo, nes būtų praradęs teises į mirusios žmonos palikimą. Nežiūrint to, jiedu gyveno kaip vyras ir žmona ir pasirodęs nėštumas užtraukė reformatų bažnyčios rūstybę bei Henrikjės ekskomunikaciją. Tačiau nei tada, nei kai netrukus įvyko bankrotas, kuris galimai buvo susįjęs su tuo pačiu visuomenės požiūriu nepriimtinos meilės skandalu, Henrikjė neišsižadėjo Rembranto. Ji padėjo jam tvarkyti reikalus, įkurdama prekybos dailės kūriniais bendrovę. Deja, 38 metų moters gyvybę nusinešė maras, o po metų Rembrantas nutapė Lukreciją su mylimosios veidu...Gal tuo jis norėjo pabrėžti moters aukos reikšmę, o gal metė kaltinimą visuomenei dėl šios netekties? Lukrecijos temą jis pratęsė darsyk, nutapęs kitą paveikslą, kuriame ji pavaizduota plūstanti krauju. Kai kas mano, kad šįkart papozavo dvylikmetė Kornelija, jo ir Henrikjės dukra. Beje,anksčiau šis paveikslas yra priklausęs LDK didikui  Mykolui Jeronimui Radvilai. Rembrandto amžininkai dailės kritikai yra pastebėję, kad jis tapė be modelių, neskaitant šeimos narių ir artimų draugų bei pažįstamų.

  Dabar daug kas bando atspėti kokia buvo priežastis nulėmusi Rembrandto stilistikos pokytį jo vėlyvajame periode. Tarp tikėtinų versijų yra ta, kad jam galėjo daryti įtakos bravūriška F. Halso maniera ir Ticiano vėlyvas kūrinys, vaizduojantis kentaurą. Be to pastebėta, kad Rembrandtas mėgo save lyginti su antikiniais tapytojais Apelesu ir Zeuksu. Jo draugas poetas Dekeris mainais už puikų portretą parašė poemą, kurioje Rembrantą taip pat vadina Apelesu. Gal tai buvo dailininko noras išsiskirti iš didelės 17 a olandų tapytojų minios? Toks noras visiškai pagrįstas, nes savo tapybos gyliu Rembrandtas toli pralenkęs amžininkus tautiečius... Įdomu tai, kad pirmasis taip vadinamos vėlyvosios Rembrandto stilistikos kūrinys yra ,,Virtuvės mergaitės portretas" , datuojamas 1651 metais. Kas toji mergaitė nėra žinoma... 

   Veikiausiai sūnus Titus su žmona buvo prototipais garsiosios ,,Žydaitės nuotakos '' (kitaip Izaoko ir Rebekos) , fantastiško grožio paveikslo, nutapyto 1667 metais, maždaug tuo pat metu, kai Rembrandtas tapė savo Lukrecijas. Tapybos technika tiesiog užburianti - platūs, staigūs potėpiai šiurkščiu teptuku bei mastichinu., pastoziškas dažas ir subtilios lesiruotės ant jo. Visa tai nė iš tolo nepriminė tuo metu madingos nuglaistytos tapybos, bet matomai atitiko Rembrandto įsivaizdavimą kaip galėjo tapyti Apelesas. 
   
Iliustracijose :  Lukrecija pagal Henrikję, Lukrecija pagal Korneliją, Henrikjės portretas, Virtuvės mergaitė, Rembrandtas 63 m amžiaus, Žydaitė nuotaka

Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai Vidmantas Jažauskas Vėlyvojo Rembrandto atradimai