2008 metais vasario oras buvo šiltas kaip balandžio. Vienądien būdamas Kaune ir turėdamas šiek tiek laiko, panorau apžiūrėti vietas kur gyveno, tapė ir žuvo dailininkas Vladas Eidukevičius. T.Sakalauskas viename straipsnyje buvo net brėžinuką įdėjęs, kuriame pažymėtas dailininko būstas Dariaus ir Girėno gatvėje Aleksote. Būtent būstas, o ne namas, nes Eidukevičius buvo apsigyvenęs buvusio dvaro nenaudojamo akmeninio ūkinio pastato palėpėje. Toks pasirinkimas turėtų atrodyti keistas, nežinant Eidukevičiaus charakterio ir gyvenimo būdo, kurį kai kas vadino ekscentrišku, keistu ir gal net asocialiu... 1932 metais jis sugrįžo į gyventi Kauną, kuriame buvo gimęs 1891 metais, bet vaikystėje su šeima persikėlęs Rygon. Sugrįžo po bent poros dešimtmečių klajonių po įvairias šalis: Rusiją, kur mokėsi Peterburge ir Maskvoje, Vokietiją (mokėsi Miunchene), Prancūziją, Italiją, Korsiką. Tiesa, prieš Kauną porą metų pagyveno Rygoje – po motinos mirties, kartu su dviem seserimis, viename ne perdaug erdviame bute. Taip, kad Eidukevičius buvo įpratęs prie spartietiškų gyvenimo sąlygų – prausdavosi kiemo bačkoje, stovėjusioje po lietvamzdžiu, o geriamo vandens su arbatiniu atsinešdavo iš kitos Nemuno pusės, nuo Katedros, nes ten vanduo skanesnis... Pasirinko jis tą kumetyną todėl, kad nuo jo atsiveria puiki Kauno senamiesčio panorama – tobulas tapybinis motyvas.

   Taigi, perėjau Aleksoto tiltu per Nemuną, deja, ne senuoju, kuris buvo susprogdintas tą pačią pirmą karo dieną kai žuvo ir dailininkas. Bet ąžuolai, augantys šalia takelio kopiant į kalną, tikrai tie patys, kuriuos jis matė ir tapė. Ant kalno stovi gelsvo medžio kryželis, skirtas tos pačios dienos sukilėliams; kiek tolėliau žemas paminklinis akmuo oreiviui Dabkevičiui čia pat užsimušusiam. Supratau, kad laukas kitapus plento gali būti aerodromas. Tačiau Eidukevičiaus aviacijos kaimynystė nedomino, jo rimtas žvilgsnis ieškojo praeities, klasikos pėdsakų supančiame pasaulyje, gal todėl jis atrodė lyg keistas kito pasaulio gyventojas... Pagal planą dailininko būstas turėtų būti viename iš trijų tinkuotų sandėlių už surūdijusios tvoros. Bet negaliu patikėti, kad tokio pastato be langų palėpėje būtų buvę įmanoma gyventi. Na, galimas daiktas, kad stogo konstrukcija pakeista, greičiausiai anuomet ji buvo aukštėlesnė ir su langeliais. Ties Nemuno skardžiu dunkso pilkas rūmų pastatas, gerai išlikęs, jame veikia kažkokia įstaiga. Link skardžio veda nedidelė liepų alėja, ir aš išsyk pajuntu, kad kaip tik šioje vietoje – alėjos gale esančioje maždaug 10 metrų aikštelėje ir buvo tapomos Kauno panoramos. Vaizdas tas pats, tik medžiai jį labiau užstoja. 

  Be abejonės, kitados čia skleidėsi alyvos, giedojo lakštingalos, vakarais girdėjosi akordeonas... Viso to nebėra, sausa upokšnio vaga primėtyta šiukšlių ir senų padangų. Šiukšlių krūva buvo suversta ir prie sandėlių, po ją kapstėsi dvi liūdnos žmogystos. Viena iš jų skaudančią koją buvo apsimūturiavusi skudurais ir polietileno plėvele, suraišiota virvute tarsi naginė... Pernelyg trumpai kūrėjo čia buvota, išnykta nepalikus pėdsakų, išskyrus 120 drobių, kurios buvo rastos jo būste po mirties. Bet tai tik nedidelė palikimo dalis, kadangi dailininkas buvo įpratęs savo kūriniais atsilyginti už maistą ir paslaugas nuolatinių kelionių po Europą metu. Tačiau kiekvienas Eidukevičiaus darbas išskirtinis, pažymėtas tikru talentu. Jis mokėjo suderinti klasikiniam menui būdingas kompozicijas suderinti su šiuolaikiniu jų išpildymu, energinga plačių potėpių tapymo maniera. Nors buvo uždaras, bet mėgo bendrauti, kad ir laužyta lietuvių kalba. Susirasdavo užsakovų, mecenatų, dažnai lankydavo Linksmadvario kaimynus. Jo mene matyti dvasinis paprastumas ir tyrumas. Nebuvo jis mažai žinomas – parodos vyko dusyk Rygoje, Klaipėdoje, vienąsyk Kaune, Paryžiaus Monmartro galerijoje. Ir dabar jo pavardę žino latviai, italai. 

  Nėra vieningos nuomonės apie dailininko žūties vietą ir aplinkybes, bet aišku, kad tai įvyko susišaudymo ties Aleksoto tiltu metu. Dar tebestovi T.Sakalausko plane pažymėtas namas Minkauskų ir Veiverių gatvių sankryžoje, kuriame ant grindų buvęs paguldytas nušautas Eidukevičius; pasak liudininkų, kulka jam buvo pataikiusi į kaktą.

Iliustracijose :  V.Eidukevičiaus nuotrauka, Kauno vaizdai, moterų portretai, namas sankryžoje.